Alternatyvios kelionių nuorodos
Į Rygą važiavome ieškoti kalėdinės nuotaikos. Rygoje prie Domus katedros galima rasti dešrų, karšto vyno, troškintų kopūstų, visokių turistinių nesąmonių, karuselių ir kavinių. Lengva netvarka, daugiau šurmulio ir jaukumo. Nieko tokio, kad eglė vilniškei neprilygsta, po teisybei tai ji neturi su kuo varžytis grožio konkurse, todėl yra tiesiog eglė. Šeštadienis buvo skirtas pasibastymui kalėdinėje mugėje, Šv. Petro…
Projektui „Paveldėkime savo ateitį: apie sakralių erdvių provokacijas“ duris trumpam buvo atvėrusi Misionierių bažnyčia. Kažin ar kas prisimena ją naudojamą pagal paskirtį? Misionierių bokštai ant Išganytojo kalno man gražiausia, ką barokas su rokoku paliko Vilniuje, bet kai feisbuke pasklido žinia apie projektą ir galimybę pagaliau pamatyti, kaip bažnyčia atrodo iš vidaus, didelis noras neramiai pasimuistė…
Savaitgalį turėjome reikalų miesto pakraščiuose, todėl tuo pačiu važiavimu nutarėme pasižvalgyti ir apie UNESCO saugomus Struvės geodezinio lanko punktus, kurie XIX amžiuje dalyvavo trianguliacijos grandinėje, skirtoje ištirti ir nustatyti Žemės formą ir didumą. Pagal astronomo Friedricho Georgo Wilhelmo von Struvės metodiką tiksliausiai išmatuotas 2 820 kilometrų ilgio dienovidinio lankas susidėjo iš 265 pagrindinių matavimo taškų…
Paslaptingi „Silva Rerum“ Milkantai buvo didysis šios kelionės tikslas. Kai žiemą perskaičiau visas tris knygas iš karto, nutariau vasarą žūtbūt nuvažiuoti. Bent jau dėl to ežero. Milkantų kaimelis yra už kelių kilometrų į kairę nuo kelio iš Varnių į Telšius. Galima važiuoti ir per Žarėnus, bet išeitų toliau. Žemaitijos miškai tamsūs, nė už ką neičiau viena…
Ne toks jau naujas Naujamiestis sparčiai vystėsi devynioliktojo amžiaus antroje pusėje, kai buvo pastatytas geležinkelis Sankt Peterburgas-Varšuva, su kuriuo susisiekti ir buvo tiesiamos naujos gatvės, tarp jų ir Vytenio, tuomet Orenburgo, šitas pavadinimas labiau tinka sovietinėms nušiurusioms chruščiovkėms ir Burdenkos pašto dėžutės 555 korpusams vaiduokliams, o gal Arkangelo, radau du vardus. Algirdo gatvė tada vadinosi…
Vilniaus stogų paslaptys. Maniau, kad jas visi žino, bet paklausinėjus pasirodė, kad ne. Kol toks ankstus pavasaris ir tuščias senamiestis bunda, galima pakelti akis nuo šaligatvių. Namas Vilniaus gatvėje pastatytas 1911-aisiais vietoje sienos, kuri supo tarp keturių gatvių išsidėsčiusį Vilniaus labdarybės draugijos pastatų kompleksą. Gerai turėti pas ką užsukti į svečius name priešais. Iš mano…