Palatavio piliakalnis ir Mindaugo karūnavimo vieta

Palatavio piliakalnis, esantis Anykščių rajone, atrastas palyginti neseniai, tik 1997 metais. Pagal išorę bei radinius jis datuojamas XIII–XIV a. Apskritai ne visi piliakalniai man įdomūs tiek, kad dėl jų būtų negaila automobiliu brautis miško keliuku per medžių šaknis ar kelis šimtus metrų važiuoti per laukus atbuline pavara supratus, kad navigacija bando įklaidinti į žmonių kiemą,…

Saulės mūšio laukas

Važiuojant į šiaurę nuo Šiaulių, link Joniškio, ties Jauniūnais, galima pasukti link vietos prie Mūšos ir Tautinio santakos, kuri laikoma Saulės mūšio lauku. Pirmą kartą čia lankiausi prieš trejus metus, kai per vieną iš „Camino Lituano“ etapų pasirinkome eiti alternatyviai ir aplankyti Kryžių kalną. Tuomet iš Gataučių sužymėtu keliu nuėjome iki Ivoškių koplyčios, po to…

Dimitravas – priverčiamųjų darbų stovykla

Apie Dimitravą išgirdau jau Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Tas laikas sutapo su studijų Vilniaus universitete pradžia, kai atvažiavau į Vilnių ir susipažinau su žmonėmis, kurių šeimų atmintis siekė Lietuvą, o ne Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą. Dimitravas, arba Tarvydai, yra keli kilometrai į šiaurę nuo Kretingos, važiuojant link Skuodo ar Darbėnų. Dimitravu vadinosi XVIII a. pabaigoje –…

Upsalos katedroje palaidota Kotryna Jogailaitė

Upsala visada atrodė šiek tiek paslaptinga. Senas universitetinis Švedijos miestas dar nuo mokyklos laikų man asocijavosi su senaisiais Vilniaus universiteto kiemeliais, arkadomis ir bibliotekų freskomis. Tai viena iš tų vietų, kurią labiausiai norėjosi aplankyti Švedijoje. Studijuodama Stokholme, dukra į Upsalą nuvažiavo pirma ir informavo apie du dalykus. Pirma – tai, kaip Lietuvoje tariame šio miesto…

Karo lakūnų Jono Vidūno ir Juozo Vilkaičio žūties vieta Bartninkuose

Šis paminklas stovi prie kelio Bartninkuose, Vilkaviškio rajone, kurie labiausiai žinomi dėl 1944 metais per karą apgriautos bažnyčios, kurios griuvėsiai buvo itin pamėgti fotografų, bei Jono Basanavičiaus tėviškės kaimynystės. 1938 metų birželio 2 dieną čia įvyko lėktuvo katastrofa, kuriai atminti šis paminklas ir pastatytas. Iš jame įmontuotų senų nuotraukų žvelgia du labai jauni Lietuvos karo…

Apuolė – Apulia, kurios vardas paminėtas pirmiau nei Lietuvos

Nuo Mosėdžio iki Apuolės per Skuodą bus kokie 24 kilometrai. Dar galima važiuoti nuo Žemaičių Kalvarijos per Barstyčius arba nuo Mažeikių. Iš kur bevažiuotum, Apuolė liks nuošalyje nuo pagrindinių kelių, nelabai toli nuo sienos su Latvija. Sunku patikėti, kad tai ne tik vienas didingiausių Lietuvos piliakalnių, bet ir apskritai išskirtinė vieta mūsų istorijoje ir enciklopedijoje.…

Valkininkų pranciškonų vienuolynas

Vasarą daugelis pravažiuoja keliu į Vilnių iš Druskininkų, Alytaus ar Varėnos. Grįžtant po dešinei galima pamatyti nuorodą link Valkininkų pranciškonų vienuolyno akmenų. Pavadinti tatai griuvėsiais jau neapsiverčia liežuvis, o liekanomis – neleidžia širdis. Tad tebūnie akmenys. Valkininkai yra senas ir turtingos istorijos miestas. Pranciškonų vienuolynas jame įsteigtas 1635 metais. 1650 metais buvo pašventinta ir vienuolyno…

Juzefo Pilsudskio vasaros rezidencija – Pikeliškių dvaras

Senasis Molėtų kelias daug smagesnis nei betoninis jaunesnis „brolis“. Ne tik dėl paties kelio kokybės, bet ir ramybės, daug vaizdingesnių pakelių, mažiau kompleksuotų vairuotojų ir to, kad kone kiekviename pravažiuojamame kaime ar gyvenvietėje yra ką pamatyti. Pikeliškės yra vienas iš pirmųjų kaimų važiuojant iš Vilniaus link Molėtų, rodos, tik išsuki į senąjį Molėtų kelią, o…

Bražuolės piliakalnis. Jogailos pilis, kurioje buvo nuspręstas Kęstučio likimas

Istorikai galbūt pasakytų, kad antraštė nėra šimtu procentų istoriškai tiksli, bet noriu parodyti turizmo vadybininkams pavyzdį, kaip reiktų rašyti apie piliakalnius, užuot copy-paste’inus iš nuobodžių šaltinių  „Apgyvendintas 1 tūkst. po Kr. 1382 m. minima pilis“. Niekam tas nei įdomui, nei pagaliau suprantama. Taigi netoli nuo Vilniaus yra dar vienas įstabus piliakalnis — Trakų rajone, prie…

Bukaučiškių koplyčia. Tai ir viskas, kas liko iš signataro Vlado Mirono dvaro

„Važiuojant link koplyčios galima pamatyti buvusio Bukaučiškių dvaro, priklaususio Vasario 16-osios akto signatarui Vladui Mironui, išlikusią sieną“, sako eilinį kartą copy-paste tiražuojama informaciją. Dievas mato, mes slinkdami antra pavara trimis poromis akių dairėmės į visas šalis ir labai stengėmės pamatyti. Kai kam pasiseka, yra mačiusių, mums, deja, nepasisekė. Bet kokiu atveju, iš Daugų į netoli esančias Bukaučiškes…