Alternatyvios kelionių nuorodos
Lankytinos vietos ir jų istorijos.
Neįvertinus atstumų, šį kartą pritrūko laiko nuvažiuoti iki vienų didžiausių pasaulyje žydų kapinių Okopowa gatvėje, tačiau ne jas labiausiai norėjau aplankyti, o Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedros požemius. Kad mėgstu tokias vietas, įrodymu galėtų būti faktas, kad Vilniaus katedros požemiuose lankiausi keturis kartus. Varšuvos katedra atstatyta praktiškai nuo nulio, o požemiai, kaip supratau, karo metais…
Kaimo turizmų reklamoje parašyta, kad sodybos pagrindiniame pastate yra didelė, 50 vietų, salė, skirta konferencijoms, šeimos ar draugų šventėms, pobūviams, ir taip pat sodyboje įrengta sporto aikštelė. Nežinia, kiek ši reklama yra aktuali ir atitinkanti teisybę. Šiaip pro šalį važiuojančių turistų Dapkiškių dvare nelaukia. Tiesa, neparašyta, kad pašaliniams įeiti negalima, o seni uždaryti vartai žemi,…
Truputį keistas jausmas po pastarojo apsilankymo Rygoje. Kaimynų sostinė turi užslėpusi įspūdingų kampelių, jūros vėjais išvalančių galvą ir praskaidrinančių mintis, ir tai ne Jūrmala. Nors Ryga yra jūros uostas, bet iki jūros palei tą uostą autobusu reikia kratytis visą valandą, apie 25 kilometrus, palei negražius pilkus šiaurinius Rygos rajonus. Mangalsalos molas (Mangaļsalas mols) – vienas iš dviejų molų, kartu su Daugavgrivos, kuriais Ryga pasitinka ir išlydi laivus. Pastatytas labai seniai, dar carinės…
Tiek užtenka įvesti į Google, kad duotų informacijos apie Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo vietą prie Ilgio ežero, apie 10 km nuo Zarasų, netoli nuo Imbrado kaimo. Ši vieta aplinkinių rajonų gyventojams buvo girdėta ir sovietmečiu, tik tuomet, suprantama, ten nieko nebuvo, bet neatrodo, kad tai būtų labai plačiai žinoma piligrimystės vieta. Mano sesuo Imbradą atrado…
Pirmą kartą į navigacijos paieškų laukelį vedžiau ne adresą, o koordinates. Privažiavusios su drauge dar ir dar kartą tikrinome, ar tikrai tai yra ta vieta. Nesuprantu, kaip istorikai piliakalnius randa va taip va, tiesiog išeina pasivaikščioti į mišką ir štai prašom – piliakalnis. Jeigu ne Darius, kurį metų pabaigoje tikiuosi pasveikinti įveikus piliakalnių iššūkį, t.y. aplankius…
Grįždama iš Kolkos rago, tarp Melnsilo ir Rojos, nuo „Ilgos kelionės per kopas“ filmavimo vietų, pastebėjau rodyklę į Baltąją kopą. Nors buvo labai karšta ir tikrai skubėjome namo, ir buvome sutarusios nebestoti pakeliui be reikalo, ir greitis buvo nemažas, nesusilaikiau ir tiesiog įlėkiau į automobilių stovėjimo aikštelę. Ši 20 metrų aukščio kopa kur kas senesnė už pajūrio kopas ir nuo Rygos įlankos yra nutolusi…
Mes Vilniuje esame truputį išlepinti, o sesė labai norėjo pamatyti Sudervės bažnyčią. Prieš jai atvažiuojant į Vilnių iš anksto pasitikrinau mišių laiką, tai duotų daugiau vilčių pataikyti į valandas, kai atrakintos bažnyčios durys, bet neprireikė. Šventoriaus tvora šeštadienio pavakary buvo aplipusi mašinomis, o bažnyčios vidus žmonėmis su kibirais, šluostėmis ir siurbliais. Spinduliuose kamuoliavosi dulkės. Brolienė…
„Vėtrungė“ man labai graži. Jos smailė iš mūsiškės Lazdynų pusės atrodo aukščio sulig televizijos bokštu kitoje, kur stovi mikrorajono simboliu tapęs „Rytas“, plačiau žinomas kaip „Arklys“. Galima sakyti, kad mums Lazdynuose su menu pasisekė. Vat įdomu, koks nuošimtis lazdyniečių nutuokia, kad „Vėtrungė“ yra menas? O jei ir nenutuokia, nėra ko stebėtis, nes paprastai menas nelaikomas…
Projektui „Paveldėkime savo ateitį: apie sakralių erdvių provokacijas“ duris trumpam buvo atvėrusi Misionierių bažnyčia. Kažin ar kas prisimena ją naudojamą pagal paskirtį? Misionierių bokštai ant Išganytojo kalno man gražiausia, ką barokas su rokoku paliko Vilniuje, bet kai feisbuke pasklido žinia apie projektą ir galimybę pagaliau pamatyti, kaip bažnyčia atrodo iš vidaus, didelis noras neramiai pasimuistė…
Savaitgalį turėjome reikalų miesto pakraščiuose, todėl tuo pačiu važiavimu nutarėme pasižvalgyti ir apie UNESCO saugomus Struvės geodezinio lanko punktus, kurie XIX amžiuje dalyvavo trianguliacijos grandinėje, skirtoje ištirti ir nustatyti Žemės formą ir didumą. Pagal astronomo Friedricho Georgo Wilhelmo von Struvės metodiką tiksliausiai išmatuotas 2 820 kilometrų ilgio dienovidinio lankas susidėjo iš 265 pagrindinių matavimo taškų…