Karvaičiai

Lygiai prieš savaitę su kate grįžome iš pajūrio po dviejų savaičių tobulo laiko, vadinamo atostogomis, apie kurias beveik nėra ką papasakoti. Dvi perskaitytos knygos, daug vaikščiojimo, daug saulės, mažiau šilumos, vakarai su rausvojo vyno taure, naktys virš galvos siaučiant mažoje kvadratūroje nukvakusiai katei. Vilos šeimininkė sakė, kad Neringoje šiemet nebuvo anei vienos audros su perkūnijomis,…

Karšuva

Šiemet mane apėmusi kokia tai Pilėnų manija. Šią vasarą nuveikiau tiek, kiek vis planavau ir neprisiruošdavau ne vienus metus – aplankiau (beveik) visus piliakalnius, kuriuos istorikai sieja su legendiniais Pilėnais. Bent jau dėl vieno istorikai sutaria – kad Gedimino brolio Margirio pilis buvo jokioje ne Punioje, kad Pilėnai buvo Pietų Žemaitijoje, tiksliau – teritorijoje, įvardijamoje kaip Trapėnų žemė. Birželį, važiuodama nuo pajūrio, jau lipau ant Bilionių, Batakių-Aukaimio, Kaltinėnų-Pilių ir Molavėnų piliakalnių. Visi…

Miestas, kuriame mirė karalius Jogaila

Devintą dešimtmetį įpusėjęs karalius Jogaila mirė 1434 metų birželio 1 dieną miestelyje beveik niekam nieko nesakančiu vardu Horodokas. Į lietuvių kalbą išvertus būtų Miestukas. Nedidelis miestas dabar Vakarų Ukrainoje, o tuomet ir kelis šimtus metų po to – Lenkijos, o kartu ir Lietuvos žemėse, 30 kilometrų nuo Lvovo. Įkurtas Kijevo Rusios laikais, Gorodok, Gródek Jagielloński, Graydik,…

Net jeigu ten niekada nebuvo Pilėnai

Kronikininkas Wolfenbuttel rašo, kad žygyje į Lietuvą dalyvavo 200 brolių ir 6000 ginkluotų vyrų. 1336 m. vasario 25 d., sekmadienį, kryžiuočius į Trapėnų žemę (in terra Trappen) užkariauti Pilėnų pilies (castrum Pillenen) išvedė magistras Ditrichas fon Altenburgas. Kronikininkas nurodo, kad „pamatę kryžiuočių kariuomenę, netikėliai buvo išgąsdinti, nesitikėdami pilies apsaugoti, sumetė į ugnį begalinius turtus ir…

Jašiūnų Balinskių dvaras

Į Jašiūnų Balinskių dvaro rūmus, kurie į rūmus pernai atvirto iš vaiduoklio užkaltais langais, atvažiavau tokiu pat metų laiku kaip ir pernai, kai Lietuvoje, atrodo, išvis neprašvinta. Miestelis šalia Vilniaus panašus į daugelį kitų, jei ne dvaras, kuriame jauku, šviesu ir kuriame nesunku įsijausti, kad tavęs laukia. Jašiūnų dvaro istorija prasideda nuo Radvilų, bet „profesorių“ dvaru jis tapo XIX amžiuje, kai iš Radvilų Jašiūnus nupirko Ignacijus Balinskis, o po…

Joniškėlio istorijos

Atsiliepimai apie Viktoro Stanislovaičio, žmogaus, kuris labai myli savo miestą, Joniškėlyje organizuojamas ekskursijas jau seniai pasiekė Vilnių. Istorijos, kurias užrašiau, yra ne mano atrastos, o nuotrupos ir interpretacijos tų, kurias mums vieną snieguotą lapkričio šeštadienį papasakojo Joniškėlyje. Grįžus buvo įdomu pasiskaityti Karpių biografijas ir legendas pabandyti susieti su realiai gyvenusiais žmonėmis. Nesijuokite, kad vadinu Joniškėlį miestu. Taip, tokį statusą Joniškėlis, be kita ko, turi jau greit 300 metų. Legendų ir…

Zalavas, kuriame gimė Juzefas Pilsudskis

Naujesnėje Lietuvos istorijoje sunku rasti prieštaringiau vertinamą personą nei Juzefas Pilsudskis. Nors faktą, kad Lenkijos valstybės atkūrėjas kilęs iš Zalavo Švenčionių rajone, žinojau seniai, bet vietą, kur stovėjo Pilsudskių dvaras, pavyko rasti tik prieš dvejus metus, surankiojus internete šykščių informacijos trupinių. Prie kelio nebuvo jokios nuorodos, jokios rodyklės, jokio ženklo – visiškas ignoras. Bet tie, kuriems…

Kur mirė, buvo sudegintas ir palaidotas didysis kunigaikštis Algirdas

Prisinaršiau iki informacijos, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas palaidotas Turlojiškių pilkapiuose Širvintų rajone. Algirdas mirė Maišiagaloje 1377 metais, likus dešimčiai metų iki jo sūnus Jogaila pakrikštijo Lietuvą. Neseniai archeologui Vykintui Vaitkevičiui pavyko patikslinti vietą, kurioje Algirdas buvo iškilmingai sudegintas pagal pagoniškus papročius. Daugiau galima čia pasiskaityti ir taip pat dar vienas įdomus straipsnis. XV amžiaus lenkų…

Akmuo Muitinės gatvėje – Simono Konarskio egzekucijos vieta

Ne toks jau naujas Naujamiestis sparčiai vystėsi devynioliktojo amžiaus antroje pusėje, kai buvo pastatytas geležinkelis Sankt Peterburgas-Varšuva, su kuriuo susisiekti ir buvo tiesiamos naujos gatvės, tarp jų ir Vytenio, tuomet Orenburgo, šitas pavadinimas labiau tinka sovietinėms nušiurusioms chruščiovkėms ir Burdenkos pašto dėžutės 555 korpusams vaiduokliams, o gal Arkangelo, radau du vardus. Algirdo gatvė tada vadinosi…