Važiuojant per Rudaminą į Turgelius ir Paulavos Respubliką, neįmanoma nepastebėti kairėje kelio pusėje stūksančių įspūdingų griuvėsių. Pirmą kartą, kai nesitiki nieko panašaus ramiame priemiestyje, tai išvis būna vau. Vieną sekmadienį nuvažiavau į Rudaminą būtent dėl tų griuvėsių apsižvalgyti, kaip viskas atrodo iš arčiau.
Tai Rudaminos Viešpaties Atsivertimo cerkvė, pastatyta 1876 metais išardžius senesnį medinį po 1864 metų sukilimo iš katalikų atimtą ir cerkve paverstą bažnyčios pastatą. Kaip buvo apgriauta 1944 metais per Antrąjį pasaulinį karą, taip griuvėsiuose ir liko.
Aplinka ne tai kad būtų labai apleista, bet nevalyva, netvarkinga. Buvusio šventoriaus antkapiniai paminklai, o gal senos kapinaitės, skendi krūmuose. Pagal „įkalčius“ matyti, kad ir išgertuvių vyksta. Griuvėsių bokšte lizdus susisuko balandžiai. Ne varnos, aišku, bet jų ūbavimas ir plasnojimas virš galvos ne pačiai jaukiausiai vietai duoda dar daugiau griuvėsiško kolorito.
Cerkvės likimas labai panašus kaip Bartninkų bažnyčios Vilkaviškio rajone, bet ta vieta tvarkingai prižiūrima ir net naudojama renginiams bei koncertams. Čia gal ir vieta, ir masteliai ne tie, bet šeimininko ranka nepakenktų.
Vilniaus rajono savivaldybei ir Rudaminos seniūnijai turėtų būti labai gėda už tuos gruvėsius