„Važiuojant link koplyčios galima pamatyti buvusio Bukaučiškių dvaro, priklaususio Vasario 16-osios akto signatarui Vladui Mironui, išlikusią sieną“, sako eilinį kartą copy-paste tiražuojama informaciją. Dievas mato, mes slinkdami antra pavara trimis poromis akių dairėmės į visas šalis ir labai stengėmės pamatyti. Kai kam pasiseka, yra mačiusių, mums, deja, nepasisekė. Bet kokiu atveju, iš Daugų į netoli esančias Bukaučiškes važiavome pamatyti ne dvaro sieną, bet gražiąją romantinio stiliaus su neogotikiniais elementais Bukaučiškių dvaro koplyčią.
Koplyčia-mauzoliejus yra praktiškai viskas, kas liko iš sovietžmogių sunaikinto Bukaučiškių dvaro. Jos rūsio šonuose buvo įrengtos nišos, kuriose laidoti ankstesni dvarininkai, bet pokariu viską išplėšė, išdraskė. Šalia koplyčios palaidotas 1943 metais gimęs ir miręs mažas vaikelis Petras Mironas, Vlado Mirono sūnėno Juliaus sūnus.
Bukaučiškių II dvaras įkurtas XV a. pabaigoje. Klanickiai, Karlavičiai, Kozlovskiai — tai dvaro savininkų pavardės. Paskutinis iš Kozlovskių buvo toks Antanas Dionisas Kozlovskis, kuris mirė 1932 metais, o po poros metų dvarą perėmė valstybė ir skyrė signatarui kunigui Vladui Mironui už nuopelnus pasirašant Vasario 16-osios aktą. Per kelerius metus Vladas Mironas tiek prigijo Bukaučiškėse, atstatė apleistą ūkį, kad dvarui prigijo Mironiškių vardas. Lankėsi čia pas Mironą ir pats Antanas Smetona, ir daug kitų garbių to meto žmonių.
Vasario 16-osios akto signataras, kunigas, ministras pirmininkas dviejuose ministrų kabinetuose, artimas Antano Smetonos bendražygis, bažnyčios kankinys. 15min pasakojimas apie signatarą Vladą Mironą.
Bukaučiškės nebuvo nei Vlado Mirono gimtinė, nei amžinojo poilsio vieta. Sako, kad gyvenimo pabaigoje jo paskutinis noras buvo būti palaidotam prie Bukaučiškių koplyčios, bet nebuvo lemta.
Lietuvą okupavus rusams, Vladas Mironas tėvynės nepaliko. Karą praleido Bukaučiškėse, bet buvo suimtas kelis kartus, o 1947 metais nuteistas kalėti septynerius metus Vladimiro kalėjime. Mirė kalėjime nuo insulto 1953 metais, jau būdamas virš 70-ties ir tik metų neišgyvenęs iki bausmės pabaigos, ir buvo užkastas bendroje duobėje kartu su kitais kaliniais. Vlado Mirono ir dar dviejų okupantų nužudytų ir bevardžiuose kapuose Baltarusijoje ir Rusijoje užkastų Vasario 16-osios akto signatarų — Kazio Bizausko ir Prano Dovydaičio — atminimui pastatytas simbolinis kapas (kenotafas) Rasų kapinėse Vilniuje.
O dvaras sovietmečiu buvo nacionalizuotas, rūmus ir kitus pastatys sugriovė, išnešiojo. Dabar žiūrint nuo koplyčios kalvos į apylinkes, ežerą, sodybas jo pakrantėje nežinant jau niekaip neįmanoma nuspėti, kokių istorijų čia būta.
Įdomus straipsnis. Nemažai praradote sienos neradę. Ten yra ne tik siena, bet didžiuliai paties dvaro pastato pamatai. Rasti sunku nebūtų buvę, jeigu būtumėte pažvelgę į kultūros vertybių registro žemėlapį. Mes pasistengėme, kad visa tai būtų išsaugota, o ne užstatyta eilinio niekuo nesidominčio milijonieriaus. Ten šabakštynas, bet jis tebelaukia archeologų, kurie neabejotinai kada nors suras ten istorinius lobius. Daug istorijų yra apie Vladą Mironą ir jo dvarą, kitą sykį tiesiog susisiekite ir padėsime jas atrasti.