Vakar prasidėjo Adventas, o aš mintyse vaikščioju tais pačiais takais kaip prieš tris mėnesius. Baigiantis vasarai antrą kartą per vasarą keliavome Biržų krašte. Prisipažinsiu, kad šiemet įsimylėjau tuos kraštus, grįžusi net kurį laiką naršiau Aruodą su filtru Biržai. Kol kas nelabai rimtai, bet vis tiek. Tai štai, keliaudami Biržų kraštuose nusukome į žvyrkelį tarp kelių į Germaniškį ir Nemunėlio Radviliškį, kad aplankytume Jasiškių kaimą. Jis pažymėtas kaip signataro Jokūbo Šerno gimtinė.
Geras 15min.lt pasakojimas apie Jokūbą Šerną iš signatarams skirto ciklo: J. Šernas: oponentus siutinęs signataras, kurio gyvenimą nutraukė staigi liga. Jokūbas Šernas Jasiškiuose gimė 1888 metų birželio 14 diena. Jis buvo šeštas, jauniausias sūnus ūkininkų Šernų šeimoje. Beje, Jokūbo Šerno sesers Marijos proanūkis Tomas Šernas yra vienintelis likęs gyvas Medininkų žudynių liudininkas. Jis tapo evangelikų reformatų šventiku kaip ir Adomas Šernas, vyresnysis Jokūbo Šerno brolis. Abu broliai daug nuveikė dėl Lietuvos nepriklausomybės ir palaidoti vienas šalia kito Nemunėlio Radviliškio kapinėse.
Įvažiavus į žvyrkelį norodų jau nepastebėjome, todėl prie sodybų reikėjo dairytis signatarams skirto ženklo. Laimei, kažkas aną dieną ar kiek anksčiau apie stulpą pratrypė žoles, užaugusias iki šakumo, antraip jokio stulpo nebūtume pastebėję. Sodyba atrodo negyvenama, o namas neatrodo toks senas, kad jame būtų galėjęs gyventi signataras, tačiau sodyboje yra ir senesnių trobesių, kurie, gali būti, mena dar Jokūbo Šerno laikus.
Eilinį kartą apima neviltis tai matant. Norisi tikėti, kad yra kokia nors labai pateisinama priežastis, kodėl signataro gimtinė, tegu tai ne Ožkabaliai, tegu labai toli nuo sostinės, beveik Latvijos pasienyje, ir sulaukia vieno kito turisto per vasarą, atrodo taip apsileidusiai, taip netvarkingai, tiesiog tragiškai.
Kairiesiems Jokūbas Šernas nepatiko ir gyvas būdamas. Sako, politiniai jo priešininkai net nepatikėjo politiko mirtimi ir pareikalavo atidaryti karstą, kad įsitikintų – jame tikrai guli Jokūbas Šernas. Jis buvo vienas entuziastingiausių ir aktyviausių ano meto Lietuvos politikų, jaunas – kaip Vasario 16-osios akto signataras dar neturėjo trisdešimties, ir nugyveno trumpą gyvenimą. Buvo vos 38-erių, kai mirė nuo skrandžio vėžio. Neseniai buvo antrą kartą vedęs turtingo Prancūzijos bankininko dukrą Verą Feinberg, turėjo metukų sunų Jokūbą Bernardą Šerną, kuris vėliau, mamos išvežtas į Prancūziją, tapo žinomu aktoriumi Jacques’u Sernu. Čia jis, jaunas ir gražus, su garsiąja Dalida.
Iš Jasiškių nuvažiavome į Nemunėlio Radviliškį, kuris už kelių kilometrų, kur kapinėse palaidoti broliai Šernai, nusilenkti signataro atminimui.
