Truputį keistas jausmas po pastarojo apsilankymo Rygoje. Kaimynų sostinė turi užslėpusi įspūdingų kampelių, jūros vėjais išvalančių galvą ir praskaidrinančių mintis, ir tai ne Jūrmala.
Nors Ryga yra jūros uostas, bet iki jūros palei tą uostą autobusu reikia kratytis visą valandą, apie 25 kilometrus, palei negražius pilkus šiaurinius Rygos rajonus. Mangalsalos molas (Mangaļsalas mols) – vienas iš dviejų molų, kartu su Daugavgrivos, kuriais Ryga pasitinka ir išlydi laivus. Pastatytas labai seniai, dar carinės Rusijos laikais, tarpe tarp 1850 ir 1861 metų, molas ir jo prieigos su tuščiais pliažais panašesni į apleistą uosto teritoriją, o ne miestiečiams ar turistams skirtą vietą. Tuom jis skiriasi kad ir nuo mūsų Smiltynės. Kai jūros turi daug, kaip Latvija, gali sau tai leisti. Bet vis tiek atrodo įspūdingai.
Net palyginti ramios Rygos įlankos bangos peršoka betono barjerus, o šlapias molas dėl dumblių sluoksnio labai slidus.
Į Mangalsalą galima nuvažiuoti tiesiai iš autobusų stoties įsėdus į 24 autobusą arba 224 mikroautobusą. Autobusas išvažiuoja iš Abrenes gatvės, kuri yra kitoje pusėje geležinkelio, o mikroautobuso maršrutas prasideda aikštėje priešais geležinkelio stotį. Rygos viešojo transporto kainos man atrodo visiškai nesąmoningos, bilietas kainuoja 2 eurus ir vairuotojo mandagumo už juos nenusipirksi.
Vieni išlipa stotelėje Mangaļsalas iela, kiti (mes) paskutinėje maršruto stotelėje ir iki molo vedančias gatves susiranda pieva ir pakrūmiais, palei kažkokius griuvėsius. Na, labai romantiška. Nuo autobuso stotelės iki jūros irgi netrumpas kelias. Bet ko nepadarysi dėl jūros!