Alternatyvios kelionių nuorodos
Šis paminklas stovi prie kelio Bartninkuose, Vilkaviškio rajone, kurie labiausiai žinomi dėl 1944 metais per karą apgriautos bažnyčios, kurios griuvėsiai buvo itin pamėgti fotografų, bei Jono Basanavičiaus tėviškės kaimynystės. 1938 metų birželio 2 dieną čia įvyko lėktuvo katastrofa, kuriai atminti šis paminklas ir pastatytas. Iš jame įmontuotų senų nuotraukų žvelgia du labai jauni Lietuvos karo…
Nuo Mosėdžio iki Apuolės per Skuodą bus kokie 24 kilometrai. Dar galima važiuoti nuo Žemaičių Kalvarijos per Barstyčius arba nuo Mažeikių. Iš kur bevažiuotum, Apuolė liks nuošalyje nuo pagrindinių kelių, nelabai toli nuo sienos su Latvija. Sunku patikėti, kad tai ne tik vienas didingiausių Lietuvos piliakalnių, bet ir apskritai išskirtinė vieta mūsų istorijoje ir enciklopedijoje.…
Senasis Molėtų kelias daug smagesnis nei betoninis jaunesnis „brolis“. Ne tik dėl paties kelio kokybės, bet ir ramybės, daug vaizdingesnių pakelių, mažiau kompleksuotų vairuotojų ir to, kad kone kiekviename pravažiuojamame kaime ar gyvenvietėje yra ką pamatyti. Pikeliškės yra vienas iš pirmųjų kaimų važiuojant iš Vilniaus link Molėtų, rodos, tik išsuki į senąjį Molėtų kelią, o…
Istorikai galbūt pasakytų, kad antraštė nėra šimtu procentų istoriškai tiksli, bet noriu parodyti turizmo vadybininkams pavyzdį, kaip reiktų rašyti apie piliakalnius, užuot copy-paste’inus iš nuobodžių šaltinių „Apgyvendintas 1 tūkst. po Kr. 1382 m. minima pilis“. Niekam tas nei įdomui, nei pagaliau suprantama. Taigi netoli nuo Vilniaus yra dar vienas įstabus piliakalnis — Trakų rajone, prie…
„Važiuojant link koplyčios galima pamatyti buvusio Bukaučiškių dvaro, priklaususio Vasario 16-osios akto signatarui Vladui Mironui, išlikusią sieną“, sako eilinį kartą copy-paste tiražuojama informaciją. Dievas mato, mes slinkdami antra pavara trimis poromis akių dairėmės į visas šalis ir labai stengėmės pamatyti. Kai kam pasiseka, yra mačiusių, mums, deja, nepasisekė. Bet kokiu atveju, iš Daugų į netoli esančias Bukaučiškes…
Pamenate eilutes iš ketvirtos „Silva Rerum“ knygos? Po kelių dienų, Hermaniškėse, dėdės dvare, kur jie apsistojo, Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša sūnėnui Pranciškui Ksaverui vėl prabilo apie pasirinkimą, sprendimą. Tada jis ir ištarė: „Pažvelk, ten tavęs laukia visas pasaulis“: vaiskią gruodžio dieną jie stovėjo ant Nemunėlio kranto, žvelgdami į baltą didžiulę Šionbergo, vietinių valstiečių vadinamo…
Tai buvo paskutinis laisvos vasaros savaitgalis ir paskutinė kelionė į gilią ramybę, prabangą šiemet, žmonių dažniausiai lenkiamas, neturistines, neapibokštintas ir dėl to mano mylimiausias vietas Lietuvoje. Viena iš jų – Biržų giria. „Apkabink man kaklą stipriau, kad tą valandą, kai smaugs kartuvių kilpa, prisiminčiau tavo rankų apkabinimą“ – pasak tikros istorijos, o gal legendos, kurią…
Vakar prasidėjo Adventas, o aš mintyse vaikščioju tais pačiais takais kaip prieš tris mėnesius. Baigiantis vasarai antrą kartą per vasarą keliavome Biržų krašte. Prisipažinsiu, kad šiemet įsimylėjau tuos kraštus, grįžusi net kurį laiką naršiau Aruodą su filtru Biržai. Kol kas nelabai rimtai, bet vis tiek. Tai štai, keliaudami Biržų kraštuose nusukome į žvyrkelį tarp kelių…
Juodkrantės švyturį radau eidama Juodkrantės pažintiniu dendrologiniu taku. Jokios nuorodos jame į švyturį neaptikau, bet, maždaug žinodama kryptį, ryžausi nuklysti vienu iš miško takų į Raganos kalną (ne Raganų, anas yra kitoje Juodkrantės pusėje), ant kurio švyturys ir stovi. Be nuorodos dar geriau, nei kai pirštu parodoma į kiekvieną lankytiną objektą nepaliekant atradimo džiaugsmo. Iš tiesų…
Kiekvienas, kas baigė lietuvišką mokyklą ar bent kiek domisi šalies istorija, žino, kad Lietuvos vardas kildinamas ir nuo nedidelės upelės vardu Lietava, arba Lietauka, kaip ją vadino rusakalbiai sentikiai pakrantės gyventojai, kai Perelozų kaimas dar buvo gyvenamas. Lietava yra dešinysis Neries intakas, vos 11 kilometrų su trupučiu ilgio, iš jų tik keturi kilometrai belikę upės,…