Upsala visada atrodė šiek tiek paslaptinga. Senas universitetinis Švedijos miestas dar nuo mokyklos laikų man asocijavosi su senaisiais Vilniaus universiteto kiemeliais, arkadomis ir bibliotekų freskomis. Tai viena iš tų vietų, kurią labiausiai norėjosi aplankyti Švedijoje.
Studijuodama Stokholme, dukra į Upsalą nuvažiavo pirma ir informavo apie du dalykus. Pirma – tai, kaip Lietuvoje tariame šio miesto pavadinimą, kirčiuodami pirmą skiemenį, esąs nesusipratimas. Reikia kirčiuoti antrą skiemenį, o a tarti ilgesnį ir atviresnį, kaip rytų aukštaičių kirčiuotą o. Antra – Upsala, kaip universitetinis miestas, mane nuvilsiąs, nes jame, nepaisant įspūdingos Upsalos universito istorijos (1477 metais įkurtas universitetas yra seniausias Skandinavijos šalyse), nėra tokio vieno ir įspūdingo universiteto komplekso senamiestyje, prie kokio žavesio ir prabangos mes pripratę Vilniuje.
Nuo Stokholmo iki Upsalos – mažiau nei valandos kelias traukiniu. Pusiaukelėje yra Arlandos oro uostas. Upsala jauki. Lankiausi joje pavasario viduryje, šiltą ir saulėtą dieną. Į klausimą, ką pamatyti Upsaloje, atsakys kiekvienas kelionių vadovas. Aš važiavau trumpam, vos kelioms valandoms, tik apsidairyti ir paieškoti dalelės mūsų istorijos, lyg į Horodoką Ukrainoje. Buvau paruošusi namų darbus, nebijojau nusivilti ir žinojau, kad Upsalos katedroje rasiu stiprios ir įdomios mūsų istorijos moters karūnavimo ir palaidojimo vietą.
Kotryna Jogailaitė buvo jaunesnioji Žygimanto Augusto sesuo, Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Zigmanto Vazos motina, Vladislovo Vazos ir Jono Kazimiero Vazos močiutė. Nuorodą į daugiau informacijos apie Kotryną dedu į puslapį anglų kalba, nes lietuviškas ką ten skurdus – apgailėtinas.
Lygiai prieš 460 metų, 1562 metų spalį, Vilniaus katedroje Kotryna ištekėjo už Jono, būsimo Švedijos karaliaus, o tuomet Suomijos kunigaikščio ir Švedijos karaliaus Eriko IV brolio.
„Nemo nisi mors“ – Niekas, išskyrus mirtį
Už savo vyrą ji buvo 11 metų vyresnė. Vestuvių dieną Kotrynai Jogailaitei buvo beveik 36 metai, o Jonui 25-eri. Net mūsų laikais tai būtų nemažas amžiaus skirtumas. Ant Kotrynos ir Jono vestuvinių žiedų buvo išgraviruota frazė „Nemo nisi mors“ (Niekas, išskyrus mirtį). Pasižadėjimas stiprus ir lemtingas. Jų santuoka buvo iš išskaičiavimo, nepaisant to bei didelio amžiaus skirtumo vestuvių dieną duotam pasižadėjimui abiem pavyko liko ištikimiems.
Po vestuvių Vilniuje laukė labai sunki ir pavojinga kelionė į Šiaurę, į Suomiją, persekiojant dar vienam „pretendentui“ į geidžiamos nuotakos širdį, tuomet jau našliui rusijos carui ivanui rūsčiajam. O pasiekus namus laukė švelniai tariant nestabilios psichikos brolis karalius, kuris apkaltino Joną valstybės išdavimu ir įkalino juodu su Kotryna ketveriems metams Gripsholmo pilies kalėjime. Ten, toje pilyje, gimė maža mirusi dukra Izabelė ir būsimasis mūsų karalius Zigmantas Vaza. Plačiau istoriją, kurią užrašiau keliomis eilutėmis, galite perskaityti šiame prieš 10 metų rašytame straipsnyje: Geidžiamiausios Lietuvos istorijoje senmergės Kotrynos Jogailaitės suomiškoms vestuvėms Vilniuje – 450 metų.
Eriko psichikos būklei visai blogėjant (jis jau buvo sutikęs atiduoti Kotryną rusijos ivanui rūsčiajam mainais į taiką, ir ivano pasiuntiniai jau buvo atvykę į Stokholmą), viskas baigėsi tuo, kad Jonas sukilo, nuvertė Eriką, ir 1569 metų liepos 10-ąją, nesusiję, bet praėjus 10 dienų nuo Liublino unijos, toje pačioje Upsalos katedroje Jonas ir Kotryna buvo karūnuoti Švedijos karaliumi ir karaliene.
Kotryna mirė sulaukusi 56-erių. Rašo, kad paskutiniaisiais gyvenimo metais ji sirgo podagra. Abu su vyru karaliumi Jonu III, kuris po Kotrynos mirties vedė dar kartą, palaidoti karališkoje kriptoje, kuri Upsalos katedros plane pažymėta kaip Jogailaičių. Įžengę į katedrą, šią kriptą rasite kairėje pusėje. Kotrynos antkapį puošia švedų trys karūnos, lenkiškas erelis ir lietuviškas vytis.