Kai per LRT pamačiau, kaip „Nacionalinė ekspedicija“ Varšuvoje ieškojo, kur palaidotas Jokūbas Jasinskis, jau žinojau – būdama Varšuvoje nusilenkti šitam žmogui turėsiu ir aš.
Inžinierius, poetas, karys – Jokūbas Jasinskis buvo vienas iš 1794 metų sukilimo organizatorių ir vadų, radikalus Abiejų Tautų Respublikos visuomenės ir santvarkos pertvarkymo šalininkas. Siekė sulyginti miestiečių ir bajorų teises, panaikinti baudžiavą ir valstiečių priklausomybę.
Gimė 1761 metų liepos 24 dieną Poznanės vaivadijoje, bajorų šeimoje. Mokėsi Varšuvos kadetų korpuse. Karininko karjerą pradėjo Vilniuje, vadovavo savo įkurtai inžinerinio korpuso mokyklai. Vos perkopęs trisdešimt, dalyvavo karo veiksmuose su Rusija ir gavo pulkininko laipsnį. Paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu, 1794 metų vasarą vadovavo Rusijos užimto Vilniaus išvadavimui. Sulaukęs skundų dėl J. Jasinskio radikalumo ir pažiūrų, sukilimo vadas Tadas Kosciuška jį nušalino nuo karinio vadovavimo sukilimui Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet pavedė vadovauti divizijai ir paliko generolo laipsnį.
Generolas Jasinskis žuvo tų pačių metų lapkričio 4 dieną paskutiniame sukilimo ir paskutiniame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės mūšyje, gindamas Varšuvos tuomet priemiestį Pragą. Jam buvo 33-eji.
Viešai prieinama informacija apie tai, kur palaidotas Jokūbas Jasinskis, gana skurdi. Rašo, kad Kamionek bažnyčioje, Kamionko, Kaminkovo, Kamionkowskim kapinėse. Rašiusieji copy-paste, matyt, neturi žalio supratimo, o tie, kas žino – nesidalija.
Kamionek rajonas, kaimynystėje su Praga, užima didžiulę teritoriją, kur ieškoti – neaišku. Bet už Sląsko Dąbrowski tilto, Pragoje, beveik ranka pasiekiami kyšojo bažnyčios bokštai, tas šiek tiek apramino ir, tuomet dar menkai besigaudant Varšuvoje, suklaidino.
Į Varšuvą atvažiavome ketvirtadienio vakare, penktadienis buvo paskutinė šilta diena prieš prognozuojamą atvėsimą. Kai jau šiek tiek apsižvalgėm senamiestyje, išgėrėme kavos, į Lazienkas eiti planavome vėliau, pasiūliau dukrai įveikti Karališkąjį traktą nuo Vilanovo rūmų iki senamiesčio, bet ji susiraukė, kad per karšta (cha cha) ir per toli. Tada, sakau, eikim į kitą upės pusę ieškoti, kur palaidotas Jasinskis, čia gi netoli (cha cha).
Jau kol priėjom iki Sląsko Dąbrowski tilto, karštis gerokai pakepino pakaušius, nors mes gyvenome palyginti netoli nuo senamiesčio, prie metro stotelės Ratusz Arsenal. Vysla plati, tiltas ilgas, visa viltis, kad toji bažnyčia, kurios bokštus mačiau (vėliau išsiaiškinau, kad tai Šv. Mykolo ir Šv. Florijono kankinio katedra) – tuoj už tilto.
Bet jau artėjant matėsi, kad su J. Jasinskiu ji, deja, vargu ar turi ką bendra. Priešais katedrą stovi paminklas kunigui, Lenkijos armijos kapelionui Ignacijui Skorupkai (Ignacy Skorupka, 1893 – 1920), žuvusiam Varšuvos mūšyje. Šventoriuje pagyvenęs ponas įspėjo dukrą, kad jos šortai ar tai nelabai priderami šitai vietai, ar tai nereikėtų taip apsirengus eiti į bažnyčią. Tą tai žinojome. Na, ok, einam toliau, bet kur???
Google maps vedžiau Kamionek old cemetery, Kamionek church. Bet taip ir nesupratau, ar Google mane suprato, ar ėmė vesti tiesog į Kamionek, nes galutinio taško aiškiai nerodė. „Kažkur“. Iš pradžių Jagiellonska gatve, kuri pasirodė visai simpatiška, paskui nukreipė į Targowa, tai ji kur kas mažiau patiko.
Einam, einam, dukra klausia, tu žinai, kur mes einame, sakau, neturiu supratimo, ir nuo kur pradėti ieškoti taip pat. Kažkur turėtų būti bažnyčia, bet tolumoje nesimatė anei vieno bokšto. Artėjome prie nacionalinio stadiono, paskui stadionas liko po dešinei.
Virš stogų, kai jau buvom Zamoyskiego gatvėje, šmėkštelėjo kryžius. Greit vėl dingo už stogų, bet spėjau suprasti, kad ten slepiasi neaukšta bažnyčia. Netrukus pasimatė tvora, pažįstama iš nuotraukos Vikipedijoje ir TV, ir ten pat matytas antkapinio paminklo kryžius. Radom!
Praleidom šventoriuje kurį laiką. Nesvarbu, kad galbūt ne kapas tai, tik kenotafas, o Jokūbo Jasinskio ir generolo Tadeušo Korsako rusų durklais subadytus kūnus galbūt nusinešė Vysla.
..Dalej Jasiński, młodzian piękny i posępny
Obok Korsak towarzysz jego nieodstępny
Stoją na szańcach Pragi, na stosach Moskali
Siekąc wrogów, a Praga już się wokół pali…
Adomas Mickevičius, „Ponas Tadas“.
Jokūbas Jasinskis ir Tadeušas Korsakas palaidoti Varšuvos Kamionek rajono Kościół Rzymskokatolicki pw. Bożego Ciała banyčios šventoriuje, adresu Grochowska 365. Artimiausia metro stotelė – Stadion Narodowy 2-oje (raudonojoje) linijoje.