Zalavas, kuriame gimė Juzefas Pilsudskis

Naujesnėje Lietuvos istorijoje sunku rasti prieštaringiau vertinamą personą nei Juzefas Pilsudskis. Nors faktą, kad Lenkijos valstybės atkūrėjas kilęs iš Zalavo Švenčionių rajone, žinojau seniai, bet vietą, kur stovėjo Pilsudskių dvaras, pavyko rasti tik prieš dvejus metus, surankiojus internete šykščių informacijos trupinių. Prie kelio nebuvo jokios nuorodos, jokios rodyklės, jokio ženklo – visiškas ignoras. Bet tie, kuriems Zalavas brangus, susiranda, ir jie šitą vietą vadina Zułów.

Jeigu ne karas, ne Vilniaus krašto grąžinimas Lietuvai ir ne sovietų okupacija, Zalavas turbūt būtų viena lankomiausių vietų Lenkijoje. Tikiuosi, kad laikui bėgant jį atras ir istorija besidomintys bei plačiau mąstantys lietuviai.

Šiaip tai Zalavas yra niekuo neypatingas kaimas pietrytiniame Lietuvos pakraštyje, pusantro kilometro nuo sienos su Baltarusija. Jeigu esate važiavę 102 keliu į Švenčionis, Ignaliną arba Zarasus, Zalavą tikrai pravažiavote ir gal net spėjote pastebėti, kad toks yra.

Dar neseniai kelias ėjo per patį kaimą. Jo siaura gatvė buvo taip įrėminta galingais šimtamečiais medžiais, kad prasilekiant su vilkikais kartais tekdavo dviem ratais lipti į šalikelę arba užsimerkti. Nutiesus 80 km/val. aplinkkelį kaimas liko nuošaly, o senuosius galinguosius medžius tiesiog iškirto.

Senesniais laikais Zalave buvo geležinkelio stotis prie tarptautinės (nes dalis eina per Baltarusiją) Pabradės-Didžiasalio linijos. Tarpe tarp Pabradės ir Švenčionių sekiojant lėtai vinguriuojantį dyzeliuką reikėdavo kirsti net tris pervažas. Dukrai vis primenu jų vietas ir parodau buvusio geležinkelio žymę, gal kartais ir įkyriu, bet noriu, kad prisimintų. Bėgiai Lietuvos teritorijoje jau kuris laikas išardyti. O labai senais laikais Zalave buvo dvaras, kuriame, cituojant Vikipediją, gimė žymus lietuvių kilmės lenkų maršalas (Juozas) Juzefas Pilsudskis (1867–1935) ir jo broliai etnografas Bronisław Piłsudski (1866-1918), politikas Adam Piłsudski (1869-1935) ir bankininkas Kazimierz Piłsudski (1871-1941).

1937 m. spalio 10 d. toje vietoje, kur turėjo būti Pilsudskio tėvų namas, tuometinis Lenkijos prezidentas pasodino simbolinį ąžuolą.

Važiuojant nuo Vilniaus, beveik privažiavus Zalavą, miške už autobusų stotelės ir ženklo „Avaringas ruožas“, priešais ženklą, ribojantį greitį iki 70 km/val. ir staigų posūkį, dešinėje yra akmenimis grįstas kelias, prie kurio įrengta nuoroda į Zalavo dvarvierę. Ten reikia pasukti ir važiuoti pirmiausia iki aikštės prie buvusios mokyklos. Kairiau, už apgriuvusių fermų, matysis aptvertas ąžuolas. Tai ir yra Juzefo Pilsudskio tėviškė.

Zalavo dvarvietė, Juzefo Pilsudskio tėviškė

Zalavo dvarvietė, Juzefo Pilsudskio tėviškė

Zalavo dvarvietė, Juzefo Pilsudskio tėviškė

Zalavo istorijoje būta Giedraičių, Oginskių, o nuo XIX a. dvaras priklausė Michalovskių šeimai, iš kurios kilusi Juzefo Pilsudskio motina Marija
Bilevičiūtė. 1863 m. ji ištekėjo už sukilimo dalyvio žemaičių bajoro Juozapo Vincento Pilsudskio. Viena iš seniausių lietuvių bajorų giminių jau kelis
amžius buvo sulenkėjusi, gente lituanus, natione polonus – juk taip sakoma? Bet amžininkai liudija, kad Lenkijos maršalas mokėjo ir su lietuviais kalbėjo lietuviškai. 1867 m. gimęs Juzefas buvo ketvirtas vaikas šeimoje, vėliau gimė dar penki berniukai ir trys mergaitės. O 1875 m. per gaisrą medinis dvaras sudegė. Pilsudskių šeima po metų persikėlė į Vilnių (pavyko išgooglinti vieną iš Pilsudskių adresų Vilniuje, Bokšto g. 8).

Pilsudskio gimtųjų namų maketas.

Juzefo Pilsudskio gimtųjų namų maketas

Okupuotame Vilniaus krašte Lenkijos valdžia planavo sutvarkyti dvaro sodybą ir dvare įkurti valstybės atkūrėjo memorialą, apjuostą Meros upės. 1935 m. ant atkastų pamatų buvo atstatyta oficina (tarnų namas), kurią galima matyti žemiau senose nuotraukose ir tas pastatas tebėra iki šiol, taip pat suremontuoti buvę kepyklos ir kalvės pastatai, senoji rūkykla, įrengtas muziejus ir skaitykla su Pilsudskio kūriniais. 1937 m. spalio 10 d. toje vietoje,
kur turėjo būti Pilsudskio tėvų namas, tuometinis Lenkijos prezidentas pasodino simbolinį ąžuolą.

Zalavo dvarvietė 1935-aisiais.

Zalavo dvarvietė, Juzefo Pilsudskio tėviškė 1935 metais

1937-ieji, randasi memorialas. Ąžuolas pasodintas toje vietoje, kur nuotraukoje matyti namo pamatai.

Zalavo dvarvietė, Juzefo Pilsudskio tėviškė

Išliko 1935 m. atstatyta oficina.

Zalavo dvarvietė, Juzefo Pilsudskio tėviškė, oficina

Projekte Podbrodzie i okolice rasite daugiau senų Zalavo nuotraukų. Tekstai tik lenkų kalba.

Tačiau sovietmečiu viskas Zalavo dvarvietėje buvo sunaikinta, o  netoliese pagal sovietinį paprotį apšikti istorinę atmintį pastatytos tarybinio ūkio fermos.

Dabartinis memorialas Zalave įrengtas jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir jis skirtas ne tik Pilsudskiui. Dvarvietėje pagerbtas popiežius Jonas Paulius II, žuvęs prezidenas Lechas Kaczynskis ir daug kitų garsių lenkų, karininkų, tremtinių, bet dėl kuklių lenkų kalbos žinių įskaičiau tik kelis užrašus.

Zalavo dvarvietė, Juzefo Pilsudskio tėviškė

Zalavo dvarvietė, Juzefo Pilsudskio tėviškė
Taip pat nuo 2005 m. čia stovi paminklinis akmuo ąžuolo sodinimo tarpukariu faktui paminėti su Lenkijos herbu ir užrašu Polska powstała, by żyć!
Dar viena Juzefą Pilsudskį menanti vieta prie Vilniaus – Pikeliškių dvaras.

Leave a Reply