Projektui „Paveldėkime savo ateitį: apie sakralių erdvių provokacijas“ duris trumpam buvo atvėrusi Misionierių bažnyčia. Kažin ar kas prisimena ją naudojamą pagal paskirtį? Misionierių bokštai ant Išganytojo kalno man gražiausia, ką barokas su rokoku paliko Vilniuje, bet kai feisbuke pasklido žinia apie projektą ir galimybę pagaliau pamatyti, kaip bažnyčia atrodo iš vidaus, didelis noras neramiai pasimuistė – o ką, jei jau niekaip nebeatrodo?
Bet istorija Misionierių bažnyčiai buvo gailestinga, jei taip galima pasakyti, nes muziejaus sandėlis tai ne betono maišykla, todėl viskas atrodo palyginti ok ir ypač palyginti su rusų okupacijos metais perdangomis išprievartautomis vienabokšte Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia Savičiaus gatvėje ar Vilniaus Vizitiečių bažnyčia aka buvusia pataisos darbų kolonija – nuorodas dedu į tragiškai vaizdžius pastarųjų aprašymus projekte Pamiršta.lt.
Norisi tikėti, kad šis atidarymas nebus vienkartinis, nors bažnyčioje kol kas nėra normalaus elektros tiekimo.
Savaitgalio parodoje menininkai Ksenija Jaroševaitė, Andrius Kviliūnas, Sigita Maslauskaitė, Saulius Mažylis, Rimas Sakalauskas ir Vladas Urbanavičius sukūrė specialiai šios bažnyčios erdvei pritaikytus objektus, palikdami „nepažymėtą“ didžiojo altoriaus erdvę, tikintis, kad žiūrovas čia „įkomponuos“ geriausią savo idėją.
Ksenija Jaroševaitė sukūrė Jėzaus ir Švč. Mergelės Marijos skulptūras iš putų polistirolo kadaise čia buvusiems to paties titulo altoriams.
Vlado Urbanavičiaus kūrinys „Keturi skrituliai“ teigia erdvės ir joje eksponuojamo kūrinio įtampą (tiek formaliai, tiek turinio prasme): kaip apleistos bažnyčios erdvė keičia kūrinio formą? Ką kūriniui ir jį supančiai aplinkai suteikia erdvės ir formos disonansas? Ar daiktai pratęsia tuštumą, o gal kuria santykį su praeitimi.
„Sauliaus Mažylio sukurti įrašai ir perspėjimai lotynų kalba, tokie kaip „Tegu šio kūrinio išniekintoją ištinka nelaimė“, gana dažnai matomi bažnyčiose, šioje erdvėje įgyja naują skambesį pagalvojus apie šventenybių niekintojų likimus ir prisiminus nūdienos aktualijas“.
„Sigita Maslauskaitė bandė įsivaizduoti keturių šoninių altorių ikonografinę programą: „Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai“, „Šv. Pauliaus“, misionierių kongregacijos ir parapijos globėjo Šv. Tado ir Šv. Vincento
Pauliečio. Šiuos šventuosius vaizduojančios drobės įdėtos į buvusių altorių ertmes“.
Parodą pristatė viena iš autorių Sigita Maslauskaitė. Po prezentacijos pasišviesdamos prasmukome į visiškai tamsius, aplūžusius bei pelėsiais atsiduodančius laiptus. Vargonų tik prisiminimas, bet su potencialu. Gražu nuo viršaus.
Simboliškas sutapimas, kad tą patį vakarą turėjome bilietus į Aistės Smilgevičiūtės ir „Skylės“ Lygiadienio koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje, kuri man kaip Misionierių dvynė sesuo, tik ne tokia grakšti. Tradiciškai puikus peržengimas į rudenį.