Abejingumas ir užmarštis, taip norisi apibendrinti įspūdį apsilankius Gornostajiškių dvare netoli nuo Eišiškių, pačiame pasienyje su Baltarusija. Dvaras ranka pasiekiamas nuo Eišiškių piliavietės, kuri dar vadinama ir Gornostajiškių piliaviete. Sodyba pastatyta kadaise, matyt, labai gražioje vietoje ant ežero kranto, bet dabar tą grožį sunkiau įžvelgti, nes dvaro sodybos teritorijoje gyvenama.
Atvykus pasitinka alėja, kaip ir priklauso, įspūdingi sodybos vartai, kadaise gražus sodas, keletas statinių, statytų XIX amžiaus pirmoje pusėje kartu su elegantišku rūmu, visiškai apleistu. Ponai Sekluckiai, kuriems dvaras priklausė nuo XVIII amžiaus iki pat 1939-ųjų, matyt, labai liūdėtų tatai matydami, bet Lietuvoje teko matyti ir daug blogiau atrodančių dvarų arba akis jau yra tiesiog pripratusi prie TOKIO požiūrio į Lietuvos dvarų paveldą.
Gal nebūtų tiek liūdna kalbėti apie Gornostajiškių rūmus, jeigu ne juose ,,įamžintas“ vieno iš pirmųjų – kartu su Abraomu Kulviečiu iš Kulvos – lietuviškai rašiusiųjų autorių, teologo ir dvasininko, Biblijos vertėjo į lietuvių kalbą, pirmojo Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriaus Stanislovo Rapolionio atminimas.
Tai Stanislovo Rapolionio rankraščiais jo bendramintis ir bendražygis Martynas Mažvydas pasinaudojo rengdamas savo ,,Katekizmą“, kuris buvo išleistas praėjus dviem metams po Rapolionio mirties. Į Mažvydo ,,Katekizmą“ įtraukta ir į lietuvių kalbą išversta Rapolionio giesmė.
Deja, Rapolionis, kaip ir Kulvietis, mirė anksti, jų mirtis skiria vos kelios savaitės, nespėję pamatyti pirmosios lietuviškos knygos, dėl kurios abu nuveikė bent jau ne mažiau nei Mažvydas.
Laidotuvėse – o palaidotas 1545 metais nuo insulto miręs Rapolionis buvo Karaliaučiaus katedroje – dalyvavo pats Prūsijos kunigaikštis Albrechtas. Antkapio epitafijoje buvo įrašyta – ,,Čia guli didis vyras, lietuvių tautos garbė“. Kapas neišliko, gimimo data irgi nežinoma. Anksčiau manyta, kad 1485-ieji, bet dabar linkstama manyti, kad Rapolionis gimė apie 1500 metus bajoro Jurgio Svetkaus Rapolionio šeimoje Sveckevičių dvare netoli Eišiškių.
Silpnos sveikatos, nedidelio ūgio, kuprotas. Nesu Sveckevičių dvarvietėje buvusi, bet skaičiau, kad iš jos sovietmečiu dėl melioracijos nieko neliko, tik keli paminkliniai akmenys iš senųjų kapinaičių, kuriose palaidoti Rapolionio tėvai.
Šis paminklas, pastatytas priešais Gornostajiškių dvaro rūmus vienam iš lietuvių raštijos pradininkų, apskritai yra vienas iš vos kelių Rapolioniui skirtų atminimo ženklų Lietuvoje. Paminklas pastatytas 1986 metais menamai 500 metų gimimo sukakčiai paminėti. Paminkle buvęs biustas, baiminantis metalo vagių, perkeltas į S. Rapolionio gimnaziją Eišiškėse, o paminklas apleistame dvare liko kaip liko. Net nejauku rašyti, kad šitai įtraukta į paveldo sąrašą.
Nepaisant to, šita vieta gražiame Lietuvos pakraščio kampelyje tikrai verta apsilankymo.
