Matyt, pats likimas bandė apsaugoti mus su drauge nuo nusivylimo, kai šiemet užsidegėm noru aplankyti Vyžuonėlių dvarą prie Utenos. Tai pasaulinio garso dailininkės ekspresionistės Marianos Veriovkinos (Marianne von Werefkin) tėviškė.
Pavasarį porą dienų prieš suplanuotą kelionę sugedo mašina. Paskui prasidėjo vasara, atitraukė kiti reikalai. Kai antrą kartą išsiruošėme į Vyžuonėles, mane į lovą savaitei paguldė sinusitas. Betgi kai labai nori, tai įveiki visus likimo ženklus.
Vieną popietę vis dėlto pašokom iki Utenos. Iš pradžių draugei parodžiau pagrindinę miesto gatvę, papietavome trendiniame Food Lab, o paskui pasukome Kupiškio link.
Rodyklė į Vyžuonėles pasitinka vos išvažiavus iš Utenos kartu su rodykle į šrotą. Jeigu ne rodyklė, apie dvarą toje nevalyvoje aplinkoje, kur vienintelės sutiktos gyvos dvasios buvo du liūdni nelaimingi visą tą betvarkę priversti saugoti šunys, vargu ar pagalvotum. Prieigose įrengtu informaciniu stendu paveldo apsauga prasideda, juo gi ir baigiasi.
Iki Veriovkinų dvaras priklausė tokiam dvarininkui Eduardui Čapskiui, kuris 1863 metais su reikalu ar be reikalo buvo apkaltintas bendradarbiavęs su Zigmanto Sierakausko būriu ir nuteistas mirties bausme, vėliau pakeista katorga iki gyvos galvos ir dvarų konfiskavimu. XIX amžiuje po sukilimų daug konfiskuotų dvarų atiteko rusams.
Į atsargą išėjęs pulkininkas Vladimiras Veriovkinas Vyžuonėlių dvarą 1879 metais berods gavo dovanų už karinius nuopelnus. Pavadino jį Благодать (Blagodat) – Malonė.
Kitoje plento pusėje, prie seno kelio, stovi senas obeliskas, kuriame iškaltos trys datos. 1879 – metai, kai dvaro šeimininkais tapo Veriovkinai, 1885 – ponios Jelizavetos Veriovkinos ir 1896 – paties Vladimiro Veriovkino mirties metai. Nišoje anuomet buvo Mergelės Marijos skulptūrėlė, betgi stebėtina, kad istorinėse aplinkybėse išliko obeliskas, ką jau ten Mergelė.
Čia Vladimiro Veriovkino dukra Mariana pradėjo tapyti. Specialiai tam dvare buvo pastatyta studija, arba ateljė. Vyžuonėlėse tapė ir jos draugas Aleksejus Javlenskis. 1893 metų spalį Marianos pakviestas dvare lankėsi jos mokytojas, garsus rusų dailininkas Ilja Repinas.
1896 metais, mirus tėvui, Mariana Veriovkina išvažiavo mokytis į Vokietiją, vėliau gyveno Šveicarijoje, bet atvykdavo į Vyžuonėles bei čia tapydavo. Dvaro savininku tapo jos brolis Piotras Veriovkinas, Vilniaus ir Kauno gubernatorius, caro Nikolajaus II armijos laikų draugas, kuris šeimininkavo Vyžuonėlėse iki sovietų okupacijos 1940 metais. Rusijoje įvykus bolševikų perversmui, Piotras pasitraukė į Lietuvą, iš pradžių dirbo Kaune, paskui ūkininkavo, gerai tvarkėsi savo dvare, išmoko lietuvių kalbą, užsiėmė mecenatyste, buvo lojalus Lietuvos valstybei. Finansiškai padėjo seseriai. Rekomenduoju straipsnį apie šitą šviesią šeimą.
Kaip bebūtų keista, bet išliko ir Vyžuonėlių dvaro gyvenamasis namas, ir Marianos ateljė, ir seni nuostabūs medžiai. Pagarba Marianos Veriovkinos draugijai, kuriems pakanka optimizmo ir vilties atgaivinti Благодать ir išsaugoti Marianos Veriovkinos atminimą.