Kai manęs klausia, ką pamatyti aplink Vilnių be Trakų ir Kernavės, pirmiausia į galvą ateina Jašiūnų Balinskių dvaras ir Merkinės dvaro griuvėsiai. Apie Merkinę ir joje ~25 metus egzistavusią Paulavos (Pavlovo) respubliką sužinojau palyginti neseniai. Tik prieš kokius penkerius metus atsitiktinai internete pamačiau gražiai nufotografuotus dvaro griuvėsius. Nepamenu, gal ir buvo kažkiek parašyta istorijos vadovėliuose.
Aštuonioliktojo amžiaus antroje pusėje, kai Europoje sklandė Apšvietos idėjos, galvas kapojo Prancūzų revoliucija ir brendo mūsų valstybės padalijimai, šviesus didikas kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis šiurpino LDK diduomenę savo valdose netoli Vilniaus kurdamas utopiją.
Bžostovskis net ir mūsų laikais, matyt, atrodytų nurautas. Bet tai buvo žmogus, kuris draugavo su pačiu karaliumi Stanislovu Augustu Poniatovskiu. Studijavo teologijos mokslus Romoje, buvo apsiskaitęs, mokėjo kalbų.
1760 metais Povilui Ksaverui atiteko vadinamieji Bžostovskių rūmai Vilniuje (kiek savininkų pasikeitė nuo tada, o rūmus vis dar vadina Bžostovskių), dabar adresu Universiteto g. 2 (kur veikia Universiteto vaistinė). Grįžęs iš Romos jis ėjo aukštas pareigas, buvo paskirtas LDK didžiuoju raštininku, po to LDK referendoriumi. Bet pardavė rūmus ir nusipirko Merkinę su daugiau kaip 3000 hektarų, ir įkūrė Paulavą, Pavlovą, Pawlow pagal savo vardą.
Tai buvo vienintelė to meto Europoje nykštukinė valstybė. Respublika su konstitucija, valstiečių parlamentu, pinigais, herbu, apmokytais kariais, mokykla, felčeriu, net teatru. Bžostovskis lažą pakeitė činšu, skatino valstiečius šviestis, respublikos žmonės turėjo mokėti skaityti ir skaičiuoti.
Paulavos respubliką 1791 metais pripažino Seimas bei karalius. Teko skaityti mintį, kad jeigu ne mūsų valstybės padalijimas, ne Rusijos okupacija, gal iki šiol būtume turėję prie Vilniaus nykštukinę valstybę kaip San Marinas ar Monakas.
Bet Monako pas mus neatsitiko, 1793 metais, suprasdamas valstybės tragediją, Bžostovskis paliko ATR, savo dvarą iškeitęs į valdą Saksonijoje. Bet Paulavos respublikos kariuomenė dar dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime. Po trečiojo valstybės padalijimo Merkinėje savivaldos ir respublikos reikalai baigėsi, grįžo visa, kas būdinga aštuonioliktojo amžiaus pabaigai. Merkinė paskui dar pakeitė ne vieną šeimininką.
Dvaro rūmai sudegė kolchozmečiu po II pasaulinio karo. Jie buvo jau vėlesnio nei Paulavos respublika laiko, kaip ir oficina. Iš Bžostovskio laikų buvo išlikusios arklidės (jų griuvėsiai patys pirmi prie kelio) bei berods rūmų pamatai.
Iš Vilniaus į Merkinę tiesiausias kelias yra pro Jašiūnus. Pirmiausia kviečiu užsukti į mano mylimą šviesųjį Jašiūnų dvarą, kur galima pamatyti ir Merkinės dvaro nuotraukų, kaip jis atrodė iki sovietmečio. Deja, Bžostovskio laikų Merkinės dvaro atvaizdų matyti neteko.
Merkinėje lankiausi ne kartą. Prieš keletą metų ledainė iš kitų statinių išsiskyrė tik tuo, kad turėjo sienas, o dabar ji suremontuota ir, visa tokia šviesi bei graži, kažkaip nesižiūri tarp griuvėsių. Tai Šalčininkų rajono savivaldybė, dalyvaudama Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programoje, pasitvarkė. Rašoma, kad atkurtas tinkas, iliuzoriniai langai, perdangos, lentynos nišose, sutvirtintos sienos, atstatytas karnizas, stogo konstrukcijos ir danga, rūsio nišos sumūrytos iš naujo. Atkasta 3,2 m gylio akmenų mūro ledo duobė. Svarstoma galimybė panaudoti ledainės pastatą muziejininkystės tikslams ir edukacinei veiklai.
Prie dvaro griuvėsių prišlieti silikatinių plytų matyt kolchozo statiniai, kuriuose tebevykdoma kažkokia veikla, nes iš ten per dvarvietę dideliais greičiais važinėja senos galingos mašinos. Kelias iš Jašiūnų į Turgelius irgi yra naujesnių laikų svetimkūnis, kuris dvarvietę perkirto per pusę. Kitoje kelio pusėje liko koplytėlė (ji irgi suremontuota ir privažiuojama) bei vartai, tik to kelio, kuriuo važinėdavo Povilas Ksaveras Bžostovskis, nebeliko.
Pasibaigus politinėms turbulencijoms 1798 metais Bžostovskis grįžo į okupuotą Lietuvą ir kunigavo iš pradžių Turgeliuose, paskui Rukainiuose, kur sulaukęs labai garbaus amžiaus 1827 metais mirė. Palaidotas Rukainių bažnyčioje, bet kai bažnyčia, pralaimėjus 1831 metų sukilimui, buvo paversta cerkve, rusai kapą sunaikino.
Ant Rukainių bažnyčios sienos 2014 metais Povilui Ksaverui Bžostovskiui atidengta atminimo lenta. Jo vardu pavadintos kelios gatvės bei Turgelių gimnazija.