Važiuojant į šiaurę nuo Šiaulių, link Joniškio, ties Jauniūnais, galima pasukti link vietos prie Mūšos ir Tautinio santakos, kuri laikoma Saulės mūšio lauku.
Pirmą kartą čia lankiausi prieš trejus metus, kai per vieną iš „Camino Lituano“ etapų pasirinkome eiti alternatyviai ir aplankyti Kryžių kalną. Tuomet iš Gataučių sužymėtu keliu nuėjome iki Ivoškių koplyčios, po to atgal į Gataučius, išsukome iš „Camino Lituano“ į magistralinį kelią A12 iki Jauniūnų, nuo Jauniūnų nuėjome iki Saulės mūšio lauko vietos, grįžusios atgal į Jauniūnus nuo jų ėjome link Meškuičių ir toliau iki Kryžių kalno, iš ten į nakvynės vietą Naisius.
Tuomet užsirašiau, kad tikėjausi ko nors daugiau, tiksliau – pagarbiau. Liūdna konstatuoti, kad per trejus metus padėtis nepagerėjo, atvirkščiai. Šį kartą vietą aplankėme jau ne pėsčiomis, o automobiliais, galbūt todėl įspūdis dar liūdnesnis.
Vis tas pats dulkinas laukų žvyrkelis nuo Jauniūnų kaimo senųjų kapinių veda palei ūkinius pastatus, dirbamus laukus, apdulkėjusias pakeles, kuriose šiemet niekas nepražydo, rapsus, lankytojus pasitinkantį dar didesnėmis piktžolėmis apžėlusį nebaigtų grandiozinių statybų sąstingį, daug metų nebaigiamą statyti Saulės mūšio memorialą.
„Saulės mūšio memorialo architektas, šiaulietis Algimantas Černiauskas piktinasi, kad didžiausia problema yra neūkiškumas. Dėl to buvo iššvaistyta daug lėšų. Šiandien memorialo statybos kainuos gerokai brangiau, nei būtų kainavusios prieš keliolika metų.
„Neūkiškumas, štai kur yra problema, nes jeigu mes jį būtume pastatę tuo metu, kada buvo ta banga, kada buvo tas sumanymas… Jis būtų turėjęs didelį efektą ir būtų neiššvaistomos lėšos. Dabar mes žinome, kad reikia perdaryti daugelį dalykų. Ir dėl neūkiškumo tenka daug ką atstatyti. Šitaip supuvęs yra ąžuolas, išnešiotas, išlaužytas, ąžuolo kūlgrinda arba tiltas. Aš jau nekalbu apie šlaitus, kurie nugriuvę. O svarbiausia yra sutvarkyti pagrindinį akcentą. Nes per tiek metų betonas, armatūra, kuri įdėta į betoną, sukėlė abejonių. Padarėme ekspertizę ir paaiškėjo, kad reikia sutvirtinti pamatus smailei, kuri bus beveik 30 metrų aukščio“, – pasakoja architektas.“
Vieta, laikoma Saulės mūšio lauku.
Mano kuklia nuomone, tarp dirbamų laukų už ūkinių pastatų tas žvyrkeliu privažiuojamas memorialas reikalingas kaip karvei balnas. Būtų užtekę nupjautos žolės ir kuklaus akmens. Už amžiaus statybų toks jaukesnis paminklinis akmuo yra, tiesa, jau apsuptas trinkelių ir kiaulpienių. Bet trūkstami milijonai gi patys neišsišvaistys.
Saulės mūšis įvyko 1236 metų rugsėjo 22 dieną tarp žemaičių lietuvių prieš Kalavijuočių ordino kariuomenę.
„Kuo gi ypatingi šie mūšiai viso karo kontekste? Žalgirio mūšis yra didžiausias ir lemiamas mūšis lietuvių kare su kryžiuočiais, nulėmęs viso karo baigtį. Tuo tarpu Šiaulių (Saulės) mūšis – pirmoji didelė Lietuvos pergalė, pradėjusi ilgą kelią į Žalgirį. Tiesa, pagal savo mastą viso karo kontekste jis nusileistų ne tik Žalgiriui, bet ir nepelnytai primirštai Durbei bei istorinėje atmintyje reikšmingesnės vietos nerandančiam Aizkrauklės mūšiui, kuris geriausiu atveju suvokiamas kaip vienas iš žymesnių eilinių mūšių. Ką gi, istorinė atmintis nemėgsta būti perkrauta. Todėl pirmoji pergalė visada išsiskiria jau vien savo pirmumu. Ji tampa tarsi visų vėlesnių pergalių precedentu.“
Po Saulės mūšio kalavijuočiai kaip atskiras ordinas neatsigavo, nebeįvyko ir kitų baltų žemių užkariavimas. Pergalė Saulės mūšyje buvo reikšminga ne tik Lietuvos valstybingumui, bet ir viso regiono istorijai.
Daugelis šaltinių informaciją apie Saulės mūšį kartoja copy-paste, todėl norintiems platesnio konteksto rekomenduoju šį straipsnį, citatą iš kurio iškėliau anksčiau. Kryžininkus autorius vienoje vietoje pavadina „piligrimais“. Pažymint Saulės mūšio svarbą, rugsėjo 22-oji buvo paskelbta Baltų vienybės diena.