Juodkrantės švyturį radau eidama Juodkrantės pažintiniu dendrologiniu taku. Jokios nuorodos jame į švyturį neaptikau, bet, maždaug žinodama kryptį, ryžausi nuklysti vienu iš miško takų į Raganos kalną (ne Raganų, anas yra kitoje Juodkrantės pusėje), ant kurio švyturys ir stovi. Be nuorodos dar geriau, nei kai pirštu parodoma į kiekvieną lankytiną objektą nepaliekant atradimo džiaugsmo.
Iš tiesų aš neplanavau ir nebuvau pasiruošusi niekur lipti, maniau, kad tai ir yra tik švyturys, ir norėjau tik pažiūrėti, kaip atrodo, nes juk gėda po tiek metų būti nemačius. Bet, pasirodo, švyturio viršuje, tame pat aukštyje kaip šviečiamasis įrenginys, yra apžvalgos aikštelė. Kaip paskui patyriau – siaurutė ir su ne pačia aukščiausia tvorele. Vien dėl to pavadinti šį statinį apžvalgos bokštu turbūt ne visai tikslu, nes jis nėra itin „draugiškas“ žioplesniems ar bijantiems aukščio laipiotojams. Įlipti tikrai įmanoma, bet būtina įvertinti savo galimybes ir ypač fobijas. Abejojant verčiau nelipti.
Švyturys ant Raganos, arba Bloksbergo, kalno Juodkrantėje pastatytas 1953 metais. Ar tik ne šitoje vietoje auksiniais Juodkrantės laikais buvo apžvalgos aikštelė? Šis švyturys visai kitoks nei Nidoje – metalinis, keturkampis, didžia dalimi ažūrinis. Aukštis – 19,7 metro. Lyg ir nedidelis, bet.
Švyturys tebeveikia, jame įtaisyto šviečiamojo įrenginio signalas matyti nuo Klaipėdos. Klaipėda irgi nuo viršaus matyti, o štai už Sengirės prisiglaudusios Juodkrantės nesimato.