Noriu parodyti dvi vietas, kurios itin jautriai suskamba po fakto, kad neseniai Gedimino kalne Vilniuje surasti 1863 metų sukilėliai ir sukilimo vadai buvo garbingai palaidoti Rasų kapinių koplyčioje. Šiuo metu senojoje politinių kalinių areštinėje Nr. 14 dab. T. Kosciuškos g. 1 Vilniuje, kur 1863-1864 metais kalėjo apie 1000 sukilimo dalyvių, veikia paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ – įspūdingas, stiprus projektas, gaila, kad toks trumpalaikis – iš širdies rekomenduoju aplankyti.
Vienas iš sukilimo vadų kunigas Antanas Mackevičius užkastas Kaune ir lieka tik tikėtis, kad sprendimus priimantys žmonės, atsakingų institucijų vadovai, istorikai nenumos ranka ir skirs dėmesio jo bei jo bendražygių palaikams surasti ir garbingai palaidoti.
Antanas Mackevičius gimęs ne tik Lietuvoje, bet ir dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje – Kelmės rajone. Bajoras, studijavęs Kijevo universitete, baigęs Varnių kunigų seminariją. Kunigavo Lietuvos širdyje Paberžėje, kur atstatė bažnyčią, šiandien sutraukiančią maldininkus ir piligrimus iš visos Lietuvos. Paberžėje baigiasi ir prasideda „Camino Lituano“ kelio etapai.
Paberžės kunigas pirmasis surinko sukilėlių būrį – „Už žmogiškas žmonių teises, už mūsų ir jūsų laisvę“, toks buvo jo šūkis. Antanas Mackevičius Zigmanto Sierakausko buvo paskirtas vadovauti vienai iš jo kolonų, o kai gegužę Z. Sierakauskas Biržų krašte buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę, o birželį buvo pakartas, A. Mackevičius perėmė vadovavimą ir jo būriams. Daug buvo mūšių, iš kur tie žmonės sėmėsi valios ir jėgų, Dievas žino. Paskutinis A. Mackevičiaus vadovaujamų sukilėlių mūšis įvyko 1863 metų lapkritį netoli Vilkijos. Kunigas buvo sužeistas, kurį laiką slapstėsi. Tų pačių 1863 metų gruodį ar tai per klaidą, ar dėl išdavystės buvo suimtas, kalinamas ir gruodžio 28 dieną pakartas.
Kaune A. Mackevičius buvo greičiausiai kalinamas dabartinio Maironio lietuvių literatūros muziejaus rūsiuose.
Per sukilimą čia stovėjusiame name veikė karo lauko teismas, o rūsiai buvo paversti kalėjimu. Lankantis Maironio muziejuje, paslaugios darbuotojos palydi ir į muziejaus požemius, kurie yra suremontuoti ir paversti muziejaus ekspozicijų erdvėmis. Po restauracijos atidengti autentiški grindinio fragmentai.
Palaidojimo vieta Kaune, deja, nežinoma.